- išdvilti
- išdvìlti intr. 1. išdykti, neklausyti: Bieso karvė išdvìlo, t. y. išėjo į niekus J. 2. išdilti, išnykti: Bene išdvil̃s iš marčios įlogas vogimo, keikimo, barimos J. \ dvilti; išdvilti
Dictionary of the Lithuanian Language.
išdvilti
Look at other dictionaries:
išdvylti — išdvỹlti žr. išdvilti 1: Nieks nebėr iš vaikų – visai išdvỹlo Krž. Tavo Dvylė išdyko ir išdvylo – nepamelžu Varn. dvylti; išdvylti; perdvylti … Dictionary of the Lithuanian Language
